Lauksiu Jūsų vyno edukacijos kursuose 2026-aisiais. Daugiau info čia.
"Rib Room" restoranas iš labai labai arti
Pernai pavasarį atsidariusio sostinės restorano "Rib Room" šefas Svajūnas Jarmala ir jo žmona Inga (ji yra restorano direktorė) - linksmi ir labai atviri žmonės. Įsileido į virtuvę, davė receptus ir leido pasigaminti porą patiekalų. Kol savanoriai kulinarai plušo prie pjaustymo lentų, Svajūnas pasakojo, kaip ir kur perka mėsą, kaip pjausto šonkaulius. Pasirodo, tai ne taip paprasta kaip gali pasirodyti prekybos centro mėsos skyriuje.
Virėjo darbo įrankiai.
Prieš pradedant ruošti salotas su anties krūtinėle, figomis ir obuoliais, šefas parodė kaip teisingai iš krūtinėlės išpjaustyti plėves ir tinkamai ją susmulkinti gabaliukais. Nuo to priklauso mėsos skonis.
Salotų ingredientai.
Kai atidarė restoraną, Svajūnui teko ieškoti tinkamų šonkaulių. Pasirodo, tai ne taip paprasta, nes mėsininkai šonkauliukus parduoda praktiškai be mėsos. "Nuvažiavau į "Nemateką" ir darbuotojus pamokiau, kokius žaliavos man reikia. Dabar gaunu tai, ko noriu".
Tinkami darbo įrankiai palengvina sunkų šefo darbą.
Kiekviena porcija vakuumuojama. Kiaulienai naudojami švieži rozmarinai.
Štai kaip atrodo garsusis cirkuliatorius. Jame mėsa verdama žemoje temperatūroje (60-70 laipsnių) ir valandų valandas.
Vienas mėgstamiausių Svajūno ingredientų - kepintų sezamo sėklų aliejus. Puikiai patobulina patiekalo skonį.
Mėsos pjaustymo lenta "dezinfekuojama" paprasta druska.
Didkepsnio ruošimo subtilumai.
Kiaulienos šonkauliai. Skanu. Prie jų pateikiami šviežiose spanguolių sultyse marinuoti svogūnai. Ir dar skaniau, kas mėgsta švelnesnę mėsą, veršienos šonkauliukai.
"Druskos namai" - originalūs patiekalai, kūrybiškas šefas
Pažintis su virtuvės šefu prasidėjo Facebook'e. Šarūnas paprašė ateiti įvertinti sūrių lentą, o viskas baigėsi išsamiu degustavimo meniu. Buvo įdomu ir laaaaabai vertinga. Šįkart neragavome žuvies patiekalų. Pagal šaltuosius ir mėsos patiekalus galima jausti, kad Druskos namuose labai jaučiasi ruduo, tai kas dabar už lango. Tai parodo daržovės (burokėliai, bulvės, marinuoti agurkai), mėsa. Virtuvės šefas Šarūnas laikosi sezoniškumo taisyklių ir tai labai džiugina. REKOMENDUOJAME!!!!
Moliūgų ir topinambų sriubos. Pastaroji buvo įdomiau, nes retai sutinkama ir dar su šlakeliu trumų aliejaus. Labai rudeniška.
Rudeniškos, šildančios salotos. Skumbrė, rūkytos bulvės, burokėliai. Gardu ir įdomu.
Ne iš valgiaraščio. Šarūnas pasiūlė kulninės šaltienos. Ji virta 6 valandas, su natūraliai iš mėsos išvirusia želė. Skonis salstelėjęs, mėsas tirpsta burnoje. Vištienos kepenėlių paštetas su viskiu. Prie jų traškūs agurkėliai ir svogūnai. Geras derinys "po vakar" :)
Vakarienės vinis - šprotai kitaip nei esame įpratę juos valgyti. Trašku, teisingas sūrumas ir dar šefo pagamintas majonezas.
Jaučio širdžių ir pomidorų salotos. Smagi netikėtas staigmena!
Liežuvis ir bulvių košė. Mūsų virtuvės klasika, bet ant aukštesnės pakylos. Čia tiems, kurie mėgsta sočiai pavalgyti. Daug nereikia, nes produktai labai kokybiški ir teisingai paruošti.
Aviena. Sultinga, minkšta... 10 balų!
"Uoksas". Tikrai kitoks, geros virtuvės restoranas Kaune
Eikite į "Uoksą" ir džiaukitės kokybišku, dailiai pateiktu maistu, šiltu aptarnavimu. Tiesa, vynoraštis keliom pakopom žemiau nei patiekalai, bet viskas keičiama, tobulinama, nes tobulumui ribų nėra. Valgiaraštis čia keičiasi kiekvieną mėnesį. Bus bent kartą per mėnesį dėl ko atvažiuoti į Kauną.
Veltinio "kepurėje" šilta duona ir užtepas. Jei esate labai alkani, atsargiai. Daug prisivalgysite ir nebeliks vietos patiekalams.
Moliūgų sriuba su labai jautriu melisos skoniu. Puikiai išspręstas porcijos dydis.
Salotų lapai, menkių kepenėlės, putpelių kiaušiniai. Grožis akims. Dailiai sudėta, bet neatrodo, kad virtuvėje dirba vitražo menų studentas. Labai teisingai susmulkintos salotos - nei per daug smulkiai, nei pernelyg stambiai. Didžiausias džaiugsmas buvo kelios skiltelės vynuogonių pomidoriukų, kurie buvo nulupti. Maloniai nustebino smidrai. Labai gardu!
Sterkas su burokėliais, kurie lyg ir per sunkūs prie baltos žuvies, bet pagal rudenišką žvarbą jie buvo labai, labai teisingai parinkti, ir kitais teisingais priedais. Ypač subtiliai pateikti svogūnai.
Dienos pietūs. Keptų burokų sriuba. Pirma, labai išgrynintai estetiškai pateikta. Čia labai svarbi ir lėkštės spalva. Sriubos tekstūra minkšta, su lengva rūgštele, subtiliai konponuotomis kitomis prieskoninėmis daržovėmis. Burokėlis čia svarbiausias, bet jis nėra taip stipriai dominuojantis kaip jam leidžia jo prigimtis. Puikus riebumo balansas, sriuba nesivelia burnoje, nepalieka sunkumo įspūdžio. Pirmą kartą valgiau tokią burokėlių sriubą. Nieko bendro su ukrainietiškais barščiais.
Triušio suktinukai. Must to order!Net jei esate labai jautrūs ir sėdėdami restorane matote gaivioje pievoje lakstančio triušiuko patiklias akis, šį patiekalą reikia paragauti. Pirmą kartą ragauvau žemoje temparatūroje paruoštos triušienos. Šefas pasakė, kad jis dar buvo marinuotas. Nuostabiausiai atrodė suktinukuose rastos rozmarino šakelės. Tai - pakankamai intensyvus prieskonis, todėl, ačiū šefui, kad jo įdėjo labai subtiliai. Patiekalo pateikimas - 10 balų su +.
Bistro. 1Dublis. Nauja Deivydo Praspaliausko vieta
1Dublis. Bistro. Taip vadinasi naujoji jau žinomo virtuvės šefo Deivydo Praspaliausko vieta, Šopeno g. 10, Vilniuje, stočių (autobusų ir traukinių) prieigose. Pradžioje Deivydas sakė, kad bus tik dienos pietūs, bet dabar panašu kad persigalvojo, nes prisijaukino keistą vietą ir jau mato kitą perspektyvą. Viskas ok, geriau keisti planus, nuomonę, nei daryti dar kažką nuobodaus, tradiciško ir širdžiai nemielo.
Sėdėdamas prie stalo kūrybą gali stebėti virš šefo darbastalio pakabintame veidrodyje.
Jau įprasti gerose vietose prieš patiekalus duodami užkandžiai: vietoje kepta duona ir sviestas su įvairiais priedais. Čia jau pagal šefo nuotaiką.
Tadam! Pirmas patiekalas. Smalsu, ar jis bus kažkiek panašus į tai, ką Deivydas darė "Lauro lape"? Ar porcijos bus mažos, didesnės? Taip, jos teisingos. Čia varškė, kumpis, burokėliai, įvairių skonių trupiniai, kelių rūšių žalumynai. Skanu.
Lašiša. Labai teisingai paruošta: sultinga, minkšta. Labai tiko subtiliai įdėta paprika.
Jei esi smalsus, gali matyti, kaip ir kas dėliojama į tavo lėkštę, bet jei nesi toks drąsus...
Yra kur pasidėti rankinukus. Apie viską pagalvota:)
Šmaikštus desertas. Šokoladinis musas ir "uogos".
Deganti antis "Wine & Fire". Čia ugnis dera...
Po keturių valandų krosnyje liepsnojanti antis atkeliavo ant svečių stalo. Proga - pažintis su Elzaso vynu ir prieškalėdinis pasisėdėjimas draugių būryje.
Į antį buvo įkišta višta, kuri buvo pripildyta vištienos faršo. Tuomet paukštis susuktas į kepimo popierių, paskui į foliją ir galiausiai aplipdytas moliu, kuris prie svečių užgesinamas ir suskaldomas. Įspūdinga!
Pramuši ledą, rasi sidabrą...
... o štai ir auksas.
Nors mėsa buvo itin sultinga, bet visai neriebi, padažas tikrai nepamaišė, o ypač prie "Pinot Noir" vyno.
Kepti obuoliai su cinamonu. Puikiai tiko prie elzazietiško "Gewurtztraminer". Ir būtent obuolio gabalėlis pagelbėjo.
Lęšių ir daržovių garnyras. Įdomiau nei tradicinės keptos bulvės, ypač patiko besilaikantiems dietų ar maitinimosi režimo.
Vienas iš tų, kurie draugėms buvo atvežti, kad lengviau būtų pažintas vokiškai tvarkingas ir prancūziškai romantiškas kraštas. Jos virtuvei kaip ir vyno gamybos tradicijoms didelę įtaką darė Vokietija. ŠĮkart daugiau dėmesio patiekalui, kurį pasiūlė "Wine&Fire", o paruošė - Arūno Oželio komanda.
1Dublis - keičiasi, bręsta ir ryškina savo stilių
Lankėmės šioje vietoje, kai tik atvėrė duris ir dabar, sausio viduryje. Čia daugiau jaukių detalių ir šilumos. Maistas jau dedamas į pašildytas lėkštes. Restorano šeimininkas Deivydas greitai reaguoja į kolegų pastabas.
Kol kas vienos rūšies taurės naudojamos baltajam ir raudonajam vynui.
Pačių kepta duona su morkų sultimis, todėl labai apetitiškos oranžinės spalvos su sviestu. Akį patraukia kitoks sviesto, su sėklom ir prieskoniais, pateikimas.
Pusvalandį marinuotas vilkešeris (gerai išlaikyta žuvies struktūra, kas mėgsta žalią žuvį), lašišos kapotinis. Moliūgų ir kiti pagardai, ikrai. Saldumas, sūrumas, vaisiškumas, gaiva. Viskas, ką jauti burnoje. Ir - šviežumas. Derintas "Salomon Gruner Veltliner". Atsargus ir neutralus derinys.
Dėliojimas, paskutinis patiekalo etapas, vyksta valgytojų akyse.
Galima sakyti, tai - firminė Deivydo mėsa. Visada minkšta, sultinga, apetitiškos rožinės spalvos. Špinatų lapai užpilti traškiais pabarstukais, kurie suteikia kepinimo, riešutiškumo skonių. Miela, kad turime galimybę avlgyti žiemiškas daržoves - raudonąjį ir geltonąjį burokėlį. Abu traškios struktūros. Tačiau raudonasis ispaniškas vynas netinkamai parinktas prie patiekalo. Jį atlaiko tik burokėliai.
Atrodo, nekalti brie sūrio ledai su rimtais priedais (figų tyre, pagardais iš šokolado, apelsinų) tapo skmabia ir įsimenančia vakaro nata. Norėtųsi lašelio chereso, madeiros, o gal švelnaus, ilgai brandinto konjako.
Į 1Dublį galima ateiti 2-6dieniais. Galima rinktis iš dviejų variantų" 18 val. (3 patiekalų vakarienė, 45 Lt.) ir 20 val. (5 patiekalai, 65 Lt.). Kol kas vyno didelio pasirinkimo nėra.
Lietuviško sūrio ir vyno tuoktuvės
Lietuvos ūkininkų unikalūs sūriai: su pelėsiai, įvairaus brandinimo, riebumo, su skirtingais pelėsiais, iš įvairaus pieno. Ruošiamės degustacijai "Druskos namuose", į kurią kviesime vasario 16-ąją!
Varškės sūriai, kuriuose 70 proc. saldaus pieno, su česnakais (gerai dera su "Sauvignon Blanc"), su kmynais (puikia pora su "Riesling"), su čili pipirais (minėti baltieji netiko). Kitam kartui imsime "Gewurtztraminer".
Ūkininkai sūriams suteikia vardus. Rozalinas - 40 proc. riebumas, 2-3 mėn. brandinamas. Pretenzingas.
Karvės pieno su baltaisiais ir pilkaisiais pelėsiais, brnadintas 4-6 savaites. Su rislingu (iš Mozelio, visiškai sausas) įgavo saldumo. "Sauvignon Blanc", deja, sutalžė sūrį.
Karvės pieno, 2 mėnesius brandintas. Turėtų būti be pelėsio, bet "gudri galva" pasigavo užkrato nuo gretimoje lentynoje gulėjusių galvų. Gal gausis dar vienas naujas sūris? Netyčiukas?
Karvės pieno su pelėsiais iš vidaus ir išorės. Baltuosius vynus sudorojo vienu ypu, bandėme raudonuosius : portugališką ir pietinės Italijos. Norisi subtilesnio, su lengvesniais taninais.
Atradimas! Lengvai burnoje tirpstančios tekstūros, lengva rūgštelė ir baltasis pelėsis papildo vienas kitą. Šis sūris vertas lengvo raudonojo vyno paieškų.
Avies pieno sūris, brandintas 3-4 mėnesius, 70 proc. riebumo, kuris nesivelia burnoje, gabalėlis sūrio tirpte ištirpsta burnoje, paikdamas jaukų ananasų poskonį. Norėtųsi kabinet stiliaus rislingo.
Klaipėda. MOMO Grill. Nauja šefo Vytauto Samavičiaus vieta. GERA!
Atvira virtuvė. Vytautui patinka, o mums dar labiau. Apetitiškais virtuvės kvapais ir garsais virėjai dalijasi su restorano svečiais. Dar didesnis malonumas valgyti.
Kurgi jis matytas tas vandens butelis?! Restorano "La Cle" palikimas. Net jei nesimato paties šefo Vytauto Samavičiaus – butelis kelia pasitikėjimą, kad ir čia mums bus gera skanauti, ragauti ir mėgautis maisto&vyno derme.
Kepenėlės – medium done. Momo Grill meniu telpa į vieną puslapį. Visa laimė! Kitaip būtų sunku apsispręsti. Mat viskas skamba taip gardžiai, kad knieti suvalgyti ir užkandį arba salotas, ir pagrindinį patiekalą, ir desertą.
Vyno korta taip pat nesudėtinga, tačiau siūloma įvairių vyno stilių, tad net vakarieniaujant šimtąjį kartą – nenuobodu. "Mauro Molino Barbera d‘Alba" – jaunatviškas ir jautrus vynas. Maloniai sultingas ir atviras.
Patiekiama kaimišku stiliumi. Fantastiškai spalvinga, kas nuo pirmos akimirkos sukelia seilėtekį! Spalvos iš to, kad daržovės labai traškios ir nesugadintos pervirimo ar perkepimo. Ir aromatinga. Kepta krosnyje. Dūmo kvapas primena linksmus piknikavimus gamtoje. Komplimentai didžiausi!!!
Sterkas pražydo žiemą. Žalumynais pagardintas sviestas gražiai dera su "Oaky Chardonnay" ir kitais ąžuole brandintais baltaisiais. Įkvepiantis derinys. Net sukelia mums iškilmių pojūtį. Smagu, kad iš vyno kortos galima pasirinkti kelis prie patiekalo tinkančius vynus. Jokių apribojimų :)
Jokios pompastikos. Jauku, drąsu kaip namuose. Tik geriau – patiems gaminti nereikia, o mes ir nemokame. Tegul kiekvienas daro tai, ką geriausiai išmano, kur daugiausia patirties turi.
Ateini ir supranti: čia viskas daroma dėl maisto, skonio ir jų kokybės.
Druskininkai. Idėja - keli patiekalai ir viena vyno rūšis. Kurį rinktis?
Viloje "Violeta" daugiau nei dešimt metų veikia to paties pavadinimo restoranas. Patiekalai čia itin dažnai nekeičiami, bet jie verti dėmesio. Ypač tų, kurie mėgsta klasiką.
Kol apsispręsime, ką valgysime, renkamės vyną. Gana sunkiai. Čia dominuoja vienas importuotojas, o ir ne visi jo vynai guli restorano šaldytuve ar sandėlyje.
Išsirinkome jau žinomą, išmėgintą biodinaminį vyną. Neapsirikome, nes jis puikiai derinosi prie mūsų patiekalų.
Kreminė bulvienė su šoninės miltais ir čili aliejumu. Kas buvo nuostabu, nepervirusios bulvės. Burnoje jautėsi traškumas. Šoninė moderniai pateikta, bet graži aliuzija į valstietišką virtuvę. Vyno prieskoniškumas ir dūmiškumas sudarė gerą derinį su šonine. Tik - 7 Lt.
Kukurūzinio viščiuko suktinukas su špinatais, anyžiniu morkų kremu, keptomis kaliaropėmis ir brokolių padažu. Įvaiskonis patiekalas. Porcijos dydis, apie kokį jau senokai užmiršom daugelyje sostinės restoranų. Džiugu, kad padažais neužgožtas viščiuko mėsos skonis. Vynui gelbėjo pagardai. Ypač morkų. Kadangi taninų čia mažai, vynas "nesuplėšė" mėsos. Kaina - 20 Lt.
Puikumėlis, tik šiek tiek per riebus. Bet ėriena subtiliai pagardinta cinamonu (jėga su "Pinot Noir" :), subtilus, gardus pomidorų padažas, kuris gerai bičiuliavosi su vynu. Beje, būtent su vynu patiekalas neatrodė jau toks ir riebus. Atsiėjo 25 Lt.
Gal padažą reiktų pateikti atskirai... Bulvytės neperkepusios, pomidoriukas nuluptas. Ragaujame Žuvis tikrai neperkepusi. Būtent rūkytos šoninės padažas labai gelbėjo prie vyno. Žinoma, plikas sterkas būtų vyno nušluotas. Bet tokia buvo mūsų užduotis: vienas butelis prie visko, ką rinksimės. Patiekalo kaina - 26 Lt.
Piešiniai ant šilko.