Aš labai gerai prisimenu savo pirmą rimtą vyno degustaciją. Nors tai buvo prieš 25 metus, Vokietijoje, ant Reino upės kranto įsikūrusioje vyninėje. Tik vėliau sužinojau, kad čia auginamas ir kuriamas vienas geriausių pasaulyje „Riesling“ vynas. Buvome pakviesti į šio vyno degustaciją. Nustebau išvydusi 9 taures. Juk ragausime tik rislingą, kam tiek daug taurių? Po degustacijos supratau vieną: vynas yra labai įdomus ir aš noriu jį pažinti.

​

Taip prasidėjo mano vyninė kelionė į vynines, vyno parodas, nesibaigiančias studijas, nuolatinį skaitymą.

​​

 „Namų someljė“ kurso  paskaitos skirtos pažinti populiariausias vynuogių veisles. Tokiu būdu lengviau suprasti, kokio stiliaus vynas patinka: lengvas ar sodrus, kvapnus ar uždaras, išraiškingos, skvarbios gaivos ar švelnus.

​

Pažinęs vynuogę, suvoki, kokia įvairi ji gali būti priklausomai nuo vietos, kurioje auga: koks dirvožemis, kokio statumo šlaitas, kiek valandų per uogų augimą šviečia saulė, kiek lyja. Kiekviena detalė vynuogyne svarbi.

​

„Namų someljė“ kursuose taip pat aiškinamės, kiek ir kaip vyndarys įtakojo vyno stilių: kaip ir kur jį fermentavo, ar brandino ąžuolo statinėse, koks tai buvo ąžuolas. Po truputį supranti, ar vyne patinka išraiškingi prieskonių aromatai, o gal geriau jausti gaivias, vaisiškas natas.

​

Kaip tai galima išsiaiškinti? Paskaitose ragaujame skirtingomis technikomis padaryto vyno. Kai vienu metu gali paragauti šešių ar septynių „Chardonnay“ nuo Prancūzijos iki Australijos, daug lengviau ir paprasčiau atrasti mėgstamą stilių.

​

Po tokios paskaitos dažnai išskirstu: „Niekada nemėgau „Chardonnay“, net galvojau praleisti šią paskaitą, bet po jos supratau, kokia ši vynuogė skirtinga ir įdomi. Supratau, koks stilius man patinka.

​

Ir taip su kiekviena vynuoge.